Iš namų niekada neišėjęs,
O sugrįžt niekuomet neįstengiu.
Sėja laikas mane.
Aš namus savo sėju,
Bet sėja jau nedygsta.
Tai ką norit darykit,
Ar net nesupraskit manęs.
Aš vis tiek ir nedygusią sėją girdžiu:
Kala mano kalveliai — geniaii,
Virš balų klykia pempės,
Tėvo plūgas rūdija seniai,
O savo, deja, niekuomet neturėjau...
Nemenkink minties, Senamadžiau. Ir neišmetinėk man mielų dalykų - kad ir iš dviejų pirmų eilučių—"niekada" ir "niekuomet" Jie mano supratimu aukščiau gramatikos ir standartų.Ir norėčiau, kad paisytum mano regėjimus, o neprimesdinėtum savus. Tavo rašymo manierą aš neblogai žinau, gerbiu ir nebandau perradaguoti kitaip, nes stengiuosi pabūti Tavo skūroje.
Tik nepamanyk, kad aš čia pyklelėjęs.
Na, o dabar einu šokti... Netikėtai, nelauktai Šapras pakvietė(trečioji programa)
Sėja laikas mane,
O aš, namus sėju
Ir namai nesudygsta.
Ką norit darykit
Supraskit mane
Vis tiek ir nesudygusią sėklą girdžiu:
Kala geniai, klykia pempės,
Tėvo plūgas rūdija seniai,
O savo - niekuomet neturėjau...