Išeik.
(tik prašau per balkoną)
Kad galėčiau svajot,
tu mokėjai skraidyt.
Išeik.
Kaip didis vaikigalis mažom
pėdom,
kaip žmonės, apsiginklavę skėčiais per lietų.
Išeik.
Kaip išeina vėžiu sergantieji,
kaip ligos išeina iš pasveikusiųjų
(arba mirusių)
Palik
ir manysiu,
kad grįši.
Gal lauksiu,
gal pavasariais sodinsiu obelis po vieną.
Pastatysiu tau Paryžių
iš dribsnių lėkštėje per pusryčius
supilsiu apelsinų sulčių vandenyną
ir galėsi būti Magelanas
iš jūrų atplaukęs ir niūroką košės Prancūziją.
Tik nepamiršk šventadieniais
palaistyti gėlių.