Dabar ir meilės lyrą priimu kitaip —
Paglostau atmintį praėjusių dienų,
Mišku ji neužaugusi, žole — taip pat,
Tačiau kalnai kalneliai iki debesų.
Ir nors be žirgo, be sparnų,
Bet nesiliauju vaikščioti ir nepavargti,
Paglostyti seniai jau nukirptų kasų,
Dar paklausyti kaip upeliai alma
Per širdį mano
Ir Dzievulį mano,
Per aukštą sniegą ant kalnų,
Prie kažkada pavasaryje MYLIU pasakyto.
2012-09-17 22:59
Gražu, jautru ir, svarbiausia, nebanaliai apie tyrus jausmus.
2012-09-17 17:49
Tokia graži pabaiga.5.
2012-09-17 06:10
Dabar ir meilę priimu kitaip -
paglostau atmintį praėjusių dienų,
Mišku ji neužaugo,
žole, taip pat netapo,
Kalnai, kalneliai ligi debesų.
Nors be žirgo, be sparnų, sapnų
Negaliu vaikščioti, pavargti,
Paglostyti jau nukirptų kasų
Ir paklausyti, kaip upeliai
Per mano širdį alma.
- Dzievuli mano,
Per sniegą ant kalnų,
Dar ieškau, kažkada
Pavasaryje MYLIU pasakyto.
5.