Monumentas

Jei prisimeni buvo toks akmuo tvenkiny
apsidergęs glitėsiais, lyg tyčia paruoštas 
gamtos, mūsų vasaros nardynėms.
Jį ištempė, penki vyrai, žemaičiai,
praėjusią liepą, po nelaimės, tą savaitę
kai saulė plakė veidus dešimčia laipsnių stipriau
nei įprasta. Aplink buvo žmonių, kažkas verkė,
vaikai žolėj tampė smilgas. Ištraukė.
Pakvipo dumblu.
Nesenai prošal ėjau ir girdėjau gandus,
neva akmenį perdavė akmentašiui,
kuris nutašytomis savo rankomis atplėšė
gabalą monumento, vardą užrašė,
tai dabar tas akmuo vis plaukia
kapų tvenkiny, ant grunto, prie medžio,
visai kaip ankščiau, dar prieš tai kai
penki vyrai iš vandens iškėlė, nesunkiai,
lyg akmenį
lyg akmenį būtų ištraukti lengviau
nei mergaitę.