ir užslenka lyg raištis ant akių nenoriu net nubusti
tulžingos plėnys dengia langą šiluma nebepatenka
alsavimu ginuosi kūną dilgina ledinės usnys
įsikniaubiu į sutemas ir upės pėdose nusenka
įsirašau save į kūną rašalinėm adatėlėm
per aštrų skausmą gyslom tekantį galingą ir nemarų
į odos poras laikinumas amžinybe įsisėja
ligi svajonėse nuskęs dangus kuris akis uždaro
ir nejučia užsnūsta vakaras užuolaidas užtraukus
atslūgsta nerimas nugrimzdęs į banguotą smilgos mėlį
atsimuša į tylos sieną žingsnių aidas užsilaukus
ledonešiais ateisiančių po tų kurie lengvai išėjo
2012-10-22 17:08
Man labai patinka tokie melancholiški kūriniai
2012-09-30 12:39
Laikinumas amžinybe... va, kaip puikiai pasakei.
:)
2012-09-25 09:04
lengvai išėjo...nu bibliotekininkė sakyčiau puikiai nusakė pojūčius...vaizdžiai...
2012-09-21 11:41
"atslūgsta nerimas nugrimzdęs į banguotą smilgos mėlį"
puikiai.Šaunuolė:)
2012-09-15 21:16
Norint taip rašyti, reikia įsijausti...
Gebat.
2012-09-14 00:16
geras eil.ir jausmas yra,tikroviskas ir vaizdingas.
2012-09-13 14:49
Metaforos išraiškingos, užrakinančios skausmą.
Apie būseną, kai norisi pabūti savyje.
Kai, rodosi, adatėlės bėgioja tau per kūną.
Pajunti, kaip laikinumą amžinybė glėbia.
Ir tąvakar susitaikai, kad ledais atplauks kiti, pakeis tuos, kurie šiandieną veikia.
Net šiurpuliukai bėga.
Tikroviškas, vaizdingas, paliečiantis eilėraštis.
Vertas profesionalų analizės.
Jums 5 per mažai... Balai - tik narvelis šiam kūriniui.
2012-09-12 00:45
Nebanaliai perteiktas jausmas. Patiko.
2012-09-11 21:21
upės pėdose - jėga.
2012-09-11 18:54
pirmas labai. toliau - save, sau nagrinėjant badant ir iškeliant laikinąjį ego, minint laikinumą neatsiranda amžinybės pojūčio. vidurinįjį vertinčiau kaip zero, jis labai verksmingai skamba. subjektyvu ), suprantu, kad tai labai madinga, madingi virkavimai.
žvaigždutės reikalingos, manyčiau.
2012-09-11 18:17
dvi pirmos strofos tai apie dabartinę mano būseną. labai gerai pasakyta.
2012-09-11 17:39
kažkaip čia va taip
ana taip
ir kam tos žvaigždutės
2012-09-11 16:22
nejučia užsnūsta vakaras užuolaidas užtraukęs
atslūgsta nerimas nugrimzdęs į banguotą mėlį
atsimuša į sieną žingsnių aidas užsilaukus
ateisiančių po tų kurie ne laiku išėjo
5.
2012-09-11 15:43
o jau čia kitaip, nei prieš tai buvęs eilius :) daugiau metaforiškumo , gal net per daug - ir truputį "išglostymo" stinga tatuiruotei tai, gal potrauminis odos uždegimas dar nepraėjo :) - 4
2012-09-11 15:05
Pagarba
Penki
2012-09-11 13:46
Stiprus, išraiškingas, tikrai lyg adatom susminga į skaitančiojo kūną.
Gal paskutinysis posmas šiek tiek nutolęs nuo pirmųjų, nežinau...