...

šį rytą pažadino tylus beldimas
- ne duryse-
gal tu pavirtęs vėju pro langą įėjai...
- tikėjaus...
ir pabudau.
arbatos dūmas – žinau, tai tu-
kas rytą skruostą palieti delnu šiltu...
gal tai žiauru-
    tu  mano plunksnos rašalas-
    prašau, taip greitai nenudžiūk-
    juodu balandžiu ant popieriaus pavirtęs...
ir vėl nakties beldimas-
užmerkt akis atėjo-
šitais ženklais be laikrodžio aš gyvenu
tyloj nuskendusių sekundžių pilyje...
tavęs perdaug mano minčių pasaulį-
tik realybėj per mažai.