Sėja yra anapus pjūties.
Vasaros karšti delnai
nudegina iki nejautros,
augimo iliuzijas nukerta dalgiai.
Žiema sulygins
apsėtą lauką su dykviete,
ugnis jaukinsis medieną, o pelenai
taip ir netaps judviejų jungtimi.
Rudeninė sėja
nutraukia trumpąją nežinią,
Įtrūkusį Žemės ratą įsuka kryčiui
Sėja yra anapus pjūties. ---------------------------
Aišku, kad nupjovus, leidus pailsėti žemei, sėti gali tik.
----------------------
Vasaros karšti delnai
nudegina iki nejautros,
augimo iliuzijas nukerta dalgiai. -----------------------------------
Visi einame į tą pusę negrįžtamai, Vyns. Nors jaunikliai ir karpo sparnais dangų, plunksnos šiurs ir tūps ant žemės, o po to - guls, nes letenikes pakirs ir atšalę penės dzikus. Visi ką nors maitiname.
---------------------------------------------
ugnis jaukinsis medieną, o pelenai
taip ir netaps judviejų jungtimi. ---------------------------------
ar gali tapti draugu tam, kuris sudegina a? Bet, tarpe
esame mes ž žmonės, išnaudojame ir ugnį, ir pelenus. Gudrūs ane?
---------------------------
Rudeninė sėja
nutraukia trumpąją nežinią,
Įtrūkusį Žemės ratą įsuka kryčiui ------------------------------------
Timpt už vadžių ir vėl iš pradžių. Gyvenimas nestoja ir gyvio nestokoja. ;o)
Pusiau velm\nio tas tavo kūrinys, bet iš džiaugsmo neina šokinėti, rimtu snukučiu turėjau jį kramtyti.
perfrazuojant Tom Kom Potą dirva yra jungtis tiek žemiškos, tiek dangiškos pjūties ir sėjos, kaip saulė, debesys ir gal net vėjas negali prie viso to neprisidėti,
delnai atgena vėją
ugnis užkaitina medieną
tirpina žiemos sniegą
Sakyčiau - pjūtis yra natūrali sėjos išdava. Gal ir antonimas. Visgi - sėjai naudojama dalis buvusios pjūties derliaus. Taigi, kažkokia jungtis yra. Be to, tiek sėja, tiek pjūtis turi savyje savotiško šventumo. Nereikia pamiršti - kad iš vieno grūdo gautum šešiolika, reikia ne tik sėjos, bet ir darbo bei mineralinių medžiagų (energijos tvermės dėsnis). Va, kiek prirašiau - reiškia, patiko. Įdomios mintys apie gimimo - mirties, pradžios - pabaigos santykį.