Mano atodūsio aidas,
užmigs lūpose virpančiose,
liko pora eilučių, pasakos
pamirštos
pakampėje užmestos jaunystes.
Ašarom puošiasi kaklą,
į ausis įsiveria,
mano kelias minutes,
atsiminimų mirštancių.
Tu nesakiai, kad taip greitai,
raukšles man dovanosi,
į mano plaukus įsegsi
miegantį rūką
tu nesakiai,
kad pamiršiu, vardus ir veidus,
neispejai pasirengti.
Dabar aš čia,
tik į preikį
tik tolyn į temstantį vakarą.


Coolness







