Nenugriaukime tilto,
Nors gyvenimo audra ir prašoko.
Tegul krištolo rasos lašai
Mus gyventi dar pamoko.
Nenutraukime gijos sidabro-
Ji plaukuose jau žėri.
Pagarbi praeities atmintis
Tegul bando priminti gėrį.
Nenutraukime širdies ryšio.
Jis mažutis visai pasiliko.
Gal gyvenimo grožį lys gėlę
Mums reikės kitiems išdalinti.