Plaukia upė

Du krantai. Du krantai. Plaukia upė plati,
Plaukia mano gyvenimo upė.
Ir krante nuošaly, taip nutolus toli,
Supas pievoj jaunystė, vis sukas.

Ten dar kvepia lietum ir ramunėm baltom.
Ir laimingas ten juokas banguoja.
Ten krante aš ir tu, ir jaunystė spalvom
Tam krante mūsų meilę sūpuoja.

Pasitikom tenai rausvo ryto spalvas.
Pasiliko krante tas gegužis.
Tik širdis vieniša vis kartos ir kartos
Ką nusinešė vėjai praūžę.

Aprasojo seniai ir jausmai, ir dangus.
Pasiklydo krante. Plaukia upė.
Pasiliksim abu, kai jau mūsų nebus.
Tirštas rūkas lyg aidas vis supas.

Du krantai. Du keliai. Plaukia upė plati,
Raitos mano gyvenimo upė.
Ir krante nuošaly, taip nutolus toli,
Supas pievoj jaunystė, vis sukas.