Raudonkepuraitė: Pradžia
Viskas prasidėjo nuo to, kai jauna mergaitė perskaitė žurnalo panelė straipsnį apie stilingas pasakų herojes, ten buvo aptartos: snieguolė, mieganti gražuolė, raudonkepuraitė ir dar pora raganų.
Vienas Dievas težino, kodėl būtent raudonkepuraitės vardas užstrigo jaunajai skaitytojai. Ji įtarė, kad norėdama būti raudonkepuraitė turės būti ne tik graži ir skoningai apsirengusi, bet taip pat
turės turėti gerą fizinę formą. Įvedus google paieškos sistemoje „hardcore strength“ ji paieškos rezultatuose rado nuorodą į shaolin‘o vienuolyno puslapį, panaršė ir nutarė, kad tai yra būtent tai,
kas jai padės tapti „bad-ass“ raudonkepuraite, ir taip ji galės išvaduoti pasaulį nuo blogio. Būsimoji raudonkepuraitė žinojo, kad kelionė ir žinios jai kainuos daug, todėl ji pardavė savo inkstą
organų supirkėjams iš juodosios rinkos. Pardavus inkstą ji gavo tiek pinigų, kad jai užteko nukakti į minėtą shaolin‘o vienuolyną, taip pat užteko nusipirkti vagoną ryžių maistui, kurį shaolin‘o vienuoliai
draugiškai sutiko atsigabenti į savo vienuolyną ir jį čia pasaugoti. Pirmas žingsnis žengtas, liko visai nedaug, tik dešimt metų treniruočių diena iš dienos, taip pat pora išbandymų pas vyriausiąjį vienuolį ir galiausiai ji gaus diplomą, kuris oficialiai patvirtins jos „bad-ass“ statusą.
Praėjo pirmi metai, raudonkepuraitė įsisavino „tai-chi“ kovos meno pagrindus, taip pat pagerino savo fizinę formą, ji nuo šiol gali galva prakirsti savo ryžių vagono šoną, beje tai ji išmoko pirmą savaitę, kai užsikirto svirtis, kuri atidaro vagoną, ir tada galima pasiimti ryžius. Antrais metais jai reikėjo bambuko lazdų, kad toliau galėtų tobulinti savo kovos menų įgūdžius, o lazdų pasirodo lengvai negausi, nes visas lazdas pandų sindikatas prižiūri. Truputį pagalvojus ji nuėjo pas pandas, su slaptu ginklu, ir išsireikalavo sau reikalingų lazdų kiekį, daug gandų nuo tada prikurta, tačiau raudonkepuraitė problemą išsprendė ganėtinai originaliai, ji pandom parodė jų atvaizdo pliušinį žaisliuką, taip pat prigąsdino, kad visas pandas pavers tokiais žaisliukais pasitelkus Voodoo juodąją magiją. Pandos tada pasijuto ties išnykimo riba, todėl susitarė su raudonkepuraite gražiuoju. Trečiais metais raudonkepuraitė grasino bebrams, kad išardys jų užtvanką, bebrai taip pat sutiko bendradarbiauti, ir parūpino jai keletą rastų, kuriu trūko shaolin‘o vienuolynui. Ketvirtais metais raudonkepuraitė nusprendė pailsėti ir iškeliavo į Egiptą piramidžių pažiūrėti. Galvojo pailsės sau ramiai, tačiau viskas apsivertė aukštyn kojom, kai per ekskursiją po piramides ji netyčia kažką pakrutino ir įkrito į požemį, kuriame nuotykių kaip alkanas vilkas ištroškęs sėdėjo Anubis. Pomirtinio pasaulio dievas Anubis nustebo sulaukęs lankytojų, taip pat jau atsivertė savo knygą su galinčiais į mirusiųjų pasaulį įžengti gyvaisiais sąrašu kuriame buvo įtrauktas ir G. Bush‘as jis nerado raudonkepuraitės. Raudonkepuraitė išsigandusi puolė aiškinti Anubiui situaciją, kad ji čia papuolė netyčia, ilgai svarstęs Anubis pasiulė raudonkepuraites sandėrį: surasti mirusiųjų pasaulyje jam šunų maisto Pedigree Adult Beef dvi skardines. Raudonkepuraitė sutiko su Anubiu sąlygom ir patraukė į kelionę. Reikiamą šunų maistą nesunkiai rado mirusiųjų Akropolyje, gyvūnų skyriuje, taip pat jai buvo pritaikyta nuolaida, nes ji su savimi turėjo nuolaidų kortelę ir joje buvo sukaupta daug taškų. Anubis liko labai patenkintas, ėsdamas maistą karpė ausimis, ir pasisotinęs davė raudonkepuraitei dovanų ypatingą skeptrą, sakė, kad turėtų praversti ateityje. Po šių nuotykių raudonkepuraitė sugrįžo į shaolin‘ą. Toliau sekė dar penki nuobodūs metai, po kurių atėjo paskutinieji – dešimtieji metai shaolin‘e, su šiais metais atėjo ir paskutinysis išbandymas. Sužinojus paskutinio išbandymo pobūdį raudonkepuraitė juokėsi dvi dienas, vos nepakratė kojų nuo pilvo skausmo ir vitamino C pertekliaus, tačiau paskutinis išbandymas iš tiesų atrodo juokingas: suvalgyti rekordinį ryžių porcijų kiekį, paskutinis rekordas 35 indeliai, kuris priklauso „phat-monk“ save vadinančiui vienuoliui. Atėjo išbandymo diena, susirinko visi žiūrovai, taip pat teisėjai, prasidėjo paskutinysis išbandymas, raudonkepuraitė neatsiliko nuo savo priešininko, valgė ryžių porcijas vieną po kitos, „phat-monk“ net sunerimo, nes iš raudonkepuraitės akių matėsi, kad ji dar pajėgi suvalgyti kokią dešimtį porcijų, o jie jau buvo bebaigią valgyti 40ą porciją ryžių ir varžovo pilvas jau pyko, skrandis stojo, tai nežadėjo nieko gero. „Phat-monk“ sustojo ties 42a porcija ryžių, visus suvalgytus ryžius jis atpylė į raudonkepuraitės ryžių vagoną, kuris jau senokai buvo tuščias. Teisėjai pripažino, kad konkurso nugalėtoja tapo raudonkepuraitė, kuri sugebėjo suvalgyti 46 porcijas ryžių, tiesa ji patapo ganėtinai panaši į „phat-monk“ todėl prieš apdovanodami raudonkepuraitė baigimo diplomų jie liepė jai savaitę pasilaikyti dietos, dieta jai pasirodė vieni juokai, po visų nuotykiu shaolin‘e, taip raudonkepuraitė įgavo oficialų „bad-ass“ statusą, šiai žiniai pasklidus po apylinkes, jose nusikalstamumas sumažėjo iki minimumo.
Po šių išbandymų raudonkepuraitė nutarė grįžti į savo tėvynę. Štai kaip prasidėjo Raudonkepuraitės karjera gelbstint pasaulį.