Smilkalai

rožiniai
smilksta šešėliai
balta
vėliava rūksta
vyno taurėje
gimusios viltys
dirbtinai
apvaisintuose rūmuose

karaliai
bejėgiškai trypčioja
užgesusią neša
ugnį olimpinę
butaforiniais
moterų klystkeliais
maratoną
bėgantys
sprinteriai

o jos

apžergusios
taboro spindesį
sidabro žandais
besišypsančios
už kaproninę
ateitį mylisi
stovinčių
laikrodžių
kryžkelėje

reprodukcijos
dėsnių virtuvėje
jausmų etiketo
iliuzija
iškleisti sparnus
tyliai budina
po vieną
išvykstančias
tūkstančiais

--

šis uždraustas
jausmas lyg
prakeiksmas
kai viską turi
bet dar trūksta

kai vynas
daugiau
nebepadeda

kai viltys

balta
vėliava
rūksta