Laukiniai žirgai

.  Ne tau eiklius žirgus ganyti
    Po pievas, dangų, jo erdves!
    Jie šėlsta, trypia sumainyti,
    O įkinkyti trankiai veš.

    Kas prijaukino juos, paleido? –
    O tu tik reginiu gėries,
    Kai lekia virš tarpeklių aidas
    Nuo įskeltos ten kibirkšties.

    Juos saulė vakarais spalvoja
    Rausvais, auksiniais ir pilkais,
    Kai šnervės nuovargiu putoja,
    O karčiai plaikstosi laukais...