Lietus

Stovėsiu vienumoj ant akmenų
Atvertęs veidą į bespalvį lietų,
Tikėsiu - šypsena, kurią menu,
Išliks kažkur būry sapnų dulkėtų.

Stovėsiu lietuje ant akmenų
Tamsoj, kur neretai širdim matai;
Per naktį liūdesį pilkų akių
Nuplaus tik ilgesio pilni lašai.

Stovėsiu naktyje ant akmenų
Ir tyliai laimės žiburiu spindėsiu -
Manasis volframo siūlelis - Tu,
Tad švelniai lūpom šiltą lietų liesiu.

Sustok šiltoj nakty ant akmenų,
Atverski veidą į bespalvį lietų -
Nukrisiu iš dangaus tyru lašu
Ant lūpų Tau, kad akys suspindėtų.