Kodėl?

Buvai sutikęs mane daugel kartų,
Kiekvieną sykį – neatpažinai.
Žydėjau rugiagėle aš prie vartų,
Kai juos nerūpestingai tu atidarei.

Ir volunge lydėdavau prieš lietų,                 
Buvau šešėliu saulėtoj dienoj.
Nepastebėjai, kad keliavom dviese                     
Pačioj niūriausioj gruodžio darganoj.

Kodėl pavasariui suplėšius tylą,
Tu į mane – į nendrę vis žiūri?
Žalieji lapai vandenin nusvirę,
Tu tik rieškučiom atvaizdą semi...