iššiepus kojomis
Ji lyg iš atviruko
prisiminus važinėjosi jomis
aukštyn į rojaus sodus
Nepažįstamas tikrovės
muliažas koliažas
rytinė malda
kavos atributai
prancūziškos eilės
bet tik išaušus
iškrito karoliai
ir budai
patrynęs pilvelį
dabar paprašysi malonės
už tūkstantį svarų
atveš į rytojų
patrupintos duonos
ir kūniško bado
Basta,
Bastete, Bubaste,
grąžink mėnesienai artumą
išlaisvinus iš rytmečio saulę