Vasaros vakaras -
persižegnosiu
po beržais, uosiais.
Vasaros vakaras
apsunko mintys
ir kaip šuo, draskosi tamsa
vaitoja - vasaros vakarą
pagimdžius naktis,
viltis, netektis -
užanka tamsa
ir suminga žmonių
lyg žuvų -
užuovėjos saugios
ir vasaros vakarai
lyg vaikai žarsto
gintarą saujom
vasaros vakarai
turės trumpėti,
o kaip suspėti -
tamsa lyg paukštė
gintariniais sparnais
pragysta.
Naktis egzistuoja,
ir ant pirštų galų atsistoja
ir visus sumigdo
lyg mama, o mes norim
sugerti tamsą
lyg ragaujant vyną
o žemės
girgždanti ašis -
kavos su pienu
paprašys
Liepos vakaras
lyg už ragų
sugriebtas jautis
ims badytis
ne laikas, juokus krėsti
ištirpo artumo iliuzijos
ir laikas verkti liaukis -
ateina naktis
pašiaušus plaukus, lapus
naktis lyg jūra oš
ir vakaras
sklaidysis lyg dūmas
ir naktis lyg mergina
prisės ant suoliuko
apakinus visus -
nesibaigiančiomis
savo ir kitų citatomis
naktis - merkia kojas
į liepos vakarą
lyg į šiltą arbatą
ir pasipila žvaigždės
ir šviečia lempos
kaip jonvabaliai
ir jau vėlu
kopinėt vasaros medų -
norim, tą paskutinį
vasaros vakarą
visom spalvom nutapyti
ir įamžint mėnulio
plinkantį vainiką
gana vakarot, ims dienot,
o aš, kažką ypatingą,
lyg nematomą
paparčio žiedą -
sugniaužęs
laikau delnuos.