Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 11 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Virš vilko kailio apakęs dangus
Nulijo ražienom, ir pempėms pilkuojant
jau  nusirangė kaip žalčio sūnus
Po senstančios nuotakos kojom.
Užmerkiu akis ir tada tik menu,
Kad sodą, kurį tau auginus,
Aš iškeičiau taip, kaip pirklio laikus,
Į savo vienatvės smėlynus.
Virš vilko kailio apakęs dangus
Sušaldys į ledą bedalę
Ir kas atsimins, kad gyveno žmogus,
išvertęs save ir pardavęs?..
Dar kartais blausiom mintimis sugrįžtu
Į sodą ir stoju po liepa
įkvėpt į save margų bičių medaus
ir sopulio vasaros liepų.
Ir taip mintimis kasdiena, kas naktis
Lyg prakeiksmo savo vaduojuos.
Basom ant ražiejų išlijus naktim
Ištirpti  po vilko kojom.
2012-07-22 15:00
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-26 13:13
Princesės avių neaugina
Patiko. Toks gyvas. 
3
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-22 20:12
Nuostabusis Brudas
Daugelio šita lemtis neaplenkia,
Jos nevengia, nieko blogo
Negalvodami ir net neabejodami
Įsikabine į savo tiesą,
Jos nebijo ištempti į dienos šviesą,
Kuri ne tik šildo,
Ne tik jaučia
Bet kartais degina,
Kartais skaudžiai
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas (1)
Blogas komentaras Rodyti?
2012-07-22 17:40
Mute
Užmerkiu akis ir tai matau.
Labai vaizdingai:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą