Stogais

Kažkada labai norėjom
(Gal prisimeni kodėl?)
Ant namų stogų sulipę
Krist žemyn vėl ir vėl.

Ir tikėjom, kad nemato
Niekas mūsų iš šalies,
Kad svajonės mūsų skristi
Neužsimanys dalies.

Laikas ėjo, mes supratom,
Kad mums trūksta tik sparnų,
Gal todėl ir vieną dieną
Leidomės medžiot varnų.

Bet, nelaimei, laikas bėgo
Daug greičiau nei augom mes,
Su žaislais kartu palėpėj
Greit užmiršom svajones.

Netikėtai prisiminus
Tas senas geras dienas,
Noris lipt atgal ant stogo
Ir išskleist plačiai rankas.

Tik svajones išdalinti
Nebegaila jau visiems.
Gal už mus išmokt skraidyti
Pasiseks kada kitiems.