O kad taip vakarais...

Jau vėlu. Įsispyrę žiogai
              Į sultingas rasas
Smuikais virpina
              vakaro sutemą tirštą,
Vėl brendu basomis,
              per pečius pasileidus kasas,
Link tavęs pro saulėgrąžas,
              byrančias pirštais...

O kad taip susitiktume
              vėl vakarais, -
Nejučiom apsikeitę
              aistringomis lūpomis,
Kur lyg paukščiai nuogi
              ant sūpynių kadais,
Susiglaudę delnais 
                tyliai supomės...

O šiąnakt kažkodėl
              ilgesingai baugu,
Tie laužai vakaruos
              jau seniai atsibodo...
Aš čia vaikštau viena
              tarp mieguistų pušų,
Ir taip viskas kvailai
              man atrodo.

Jau vėlu. Šešėliai nudrikę
              ežeru sliuogia,
Dangus, užsisagstęs akis,
              įkrito į juodbruvą spalvą,
Pasiklydus kregždutė nurimo
              po topolio spuogu,
Tik rasos ašarėlės delnais,
              kvepėdamos varva...