peilis yra peilis (H. Kristijano pasakos motyvais)

ji man sako
išmok dainuot
nubalsuoja kojom
abu nykščiai žemyn

išvažiuoju į taborą
perku čigonams alų,
bandau prisitrint

verčiau šie didingi paukščiai
mane užmuša

beveik pavyksta beveik
mane paima dangun

nusitašau tiek kad
jau nebeprisimenu kaip

kažkokią uogelę
nusikabinau nuo barelio
šakelės kaip ėjom,

kaip nugriuvau
kaip nieko nesigavo
kaip pabudau
kaip kažkur ją ryte lydėjau

kaip norėjau įsmukt
į bažnyčią
it turistas
nieko nepalikt nieko
nepasiimt tik nuotrauką

susilaikau, vėl sėdžiu
šventykloj griuvėsių
šventykloj mirties

po vakarykštės liūties
ten atsirado nuošliauža,
kvėpuoju ramiai
prieina raina katė

aš šiandien
nemoku
nė kiaušinių dėt
nė žiežirbų leist
tad neglostau

grįžtu namo
skaičiuoju likusias
plunksnas
dar ne metas,
palauksiu.