kaip prie kelio tu sustosi
jei nei kelio nei sulosi
kiemsargiu į baltą rūką
tavo moteriai juk trūko
balto princo baltą naktį
gal ir losi kol nukakti
nebereiks vežimo ratų
ar namų saugių kvadratų
kvailo potėpio ant lūpos
nei sūpynių kurios supos
tik poezijos viršely
ar paveiksluose kur kali
nelaimingi nekeleiviai
sodai liūdintys kareiviai
gal ir tu toks pats įkliūsi
čia kariauji čia jau pūsi
rūsyje ant lino drobės
ten mergaitės tave grobės
į teptuko tvankią gūžtą
ten spalva kaip meilė lūžta
kaip berinksi taip berinksi
niekur nuo savęs nedingsi
kaip sustosi tu prie kelio
jei nei kelio nėr nei karo
tik keli lašai vienatvės
tik prisimenu tik kartais