man sakė ištekėjau tūkstantį kartų
už to paties veido
į vienintelį krantą tekėjau
vartydama
it akmenukus
rankose
po padu
užantyje užantyje užantyje
nepastebėsiu
kaip
pamesiu vieną kartą
kaip
tūkstantį kartų iškrisi
vienatvei sakau tąpat, ką ir volens nolens. į kitką nekreipkite dėmesio.
klausyk, autore, o jei aš tau pasakysiu daugiau, pavyzdžiui- bravissimo, ar bus leista paklausti šitokio dalyko- žaidimas akmenukais tikrai panašu į vartaliojimąsi- tiek žodžio, tiek tavo pačios kūno, gal tavo vienatvės tame kūne, - ar tokio efekto ir siekta,
a. mane iš vėžių išmuša žodelis it. juk galima ir be jo.
sakyk, gal norėta ramiau kaip nors. ir be to po padu. arba be it, nes jei akmenukai visur, po rankytėmis ir kojytėmis, tai it kaip ir nebūtinas.
bet ne, gal ne...