Gyvenam mudu kaip senovės graikai - tu
verki - aš išplaukiu, kartais juokaujam,
sakom susitiksim karveliais sparnuočiais,
arba buteliais - jeigu per dienas bus
per sunku.
Mėgstu skaityti tavo laiškus, visada
vienodai atsiremiu į sieną svetimoj
šaly prieš tą pačią Saulę ir matau kaip
tu renki tas iškarpas, klijuoji
kaip visad
į savo užrašų knygutę iš metų į metus,
lyg ausdama kilimą, panašų į pievas,
kurias vešimės į mudviejų Šri Lanką
kur metų metus mes keliaujam per beribes
platumas.
Dar kelios atskirtys, dar kartą pabūsim
vienas kito antipodais, jei tik mano burlaivis...
jei teks rinktis - persiūk mums ramybės
rūbą iš kilimo, kai gulėsim, mūsų įkapės
dūlės iš metų į metus.
Jei teks pasenti tai tik Šri Lankoj,
dviese, vienam karste, o įkapėse -
nieko, na gal tik vėrinys, kurį tau
prieš išvykstant surinksiu
iš Baltijos dugno.