Trylika strofų apie liepą- ( III )

Liepą- ar prisimeni
tą šiltą tave
permerkusį lietų?
Tu bėgdavai nuo jo
per balas besitaškydamas(-a),
bet tau niekada
nuo jo nepavykdavo pabėgti-
jis tave palikdavo šlapią,
permirkusį(-ią)
iki paskutinio siūlelio...
ieškodavai po to sausų drabužių-
su jais taip tau būdavo gera.

Visada liepos pabaigoje
pasirodydavo pirmieji
obuoliai , kriaušės...
bet tu juos skindavai
dar anksčiau,
dar neprinokusius
ir grauždavai-
kokie jie tada
būdavo rūgštūs?

Vyšnios- tos rūgščiai
saldžios uogos...
o ir jos prinoksta liepa-
kiek kartų tu
lipdavai į medį?-
nesuskaičiuojamą
ir gardžiuodavaisi jomis,
kartais nuo karto
užsikabindavai kojom už šakos
ir išsitiesdavai
žemyn galva-
pasaulis atrodydavo atvirkščias
a....ar atsimeni?
tu tai ir dabar gali išbandyti,
tiek mažai tereikia,
kad galėtum išvysti
atvirkščią pasaulį,
ar tu jau nebemoki
džiaugtis net ir
mažiausiomis smulkmenomis,
kurias mums teikia pasaulis?