Rašyk
Eilės (74947)
Fantastika (2209)
Esė (1513)
Proza (10614)
Vaikams (2541)
Slam (50)
English (1152)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 6 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Aš vėl einu kaip valkata juodų naktų
tik sutemos pečius apgobia lengvu rūku
lakštingalos balsu vienatvė kalba
atodūsiu  tyliu
dangus vis žvaigždėmis man lyja
nespėju norų sugalvoti
o gal neliko laiko išsipildymui
lyg paskutinis štrichas
nakties paveikslo drobės sapnuose
o sutemos vis glaustosi rūku...
2012-06-15 17:48
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 8 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-17 17:34
Arletė
Subtiliai pajaustas, smagu tokius skaityti.Linkteliu penkis kartus.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-16 06:30
Žilis_
Toks spalvingas - su nuotaika.
Antrą eilutę pradėčiau žodeliu "kai" ir jei nerimuojate toliau, tai žodėlio "tyliu" nerašyčiau, arba pakeisčiau kitu.
Paskutinę eilutę reiktų keisti, nes jau atkartojate tą "rūką" ir nebeįdomi. Rašyčiau:
nakties paveikslo drobės sutemos
vis glaustosi
vis glaudžias...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-15 22:32
gunta
Tada ir žvaigždės ir rūkai ir naktis, ir lakštingala - viskas turi metaforoje organiką, nesikerta;
čia jūsų, ras pats eilius (aš tik pastebėjau, kad jums patinka kai yra ritmika; o dar žiūrėk kokie paralelė gaunasi (čia kursyvu) ir tekstas įgauna jau po įvaizdžiais tokią mintinę dinamiką, turi nuotaiką, jis labiau liejasi, nei trikdo klausimais (ar čia įvaizdis metafora, ar čia realiai žmogus eina naktyje. jei realiai - tada per greitai niaukiasi, ir per greitai lyja žvaigždėmis; Lakštingalą esu girdėjus ir per lietų, labai garsiai - ir lijo labai stipriai - aš buvau miške, buvo juoda juoda naktis - plius garsas (į lapus lietus) - ir kai ji užčiulbėjo - man pasidarė nejauku; Iki šiol nežinau, ar tai lakštingala, ar kas?
o kita vertus - negaliu pasakyti, kad lakštingalos per lietų tyli.

Tai vat taip; dar pastebėjau, kad jūs prijaučiate kada būna ritmiškumas. (galite savo tą eilėraštį padaryti ritmišku.)


      Aš vėl... Ir vėl... kaip valkata einu,
Naktis.
      tik sutemos pečius apgobia,
Rūkas.

        lakštingalos balsu vienatvė kalba,
Aš tyliu, atsidūstu –
        dangus, dar lyja žvaigždėmis man,
nors dažniau, apniukęs...

        Tiktai nespėju norų sugalvot,
Susimąstau,
        nespėju, ar nebeturiu to laiko
Išsipildymui jų?..

        apgobia sutemos svajas rūkais,
Rūkais – mintis,
        ir tarsi paskutinis štrichas drobėje nakties
Sapne išblunka...
__________________________

Nes dabar, pas jus tekstas,(pagal mane), tai lyg dar juodraščio varientas, bet mintys jau surinktos; tačiau tekstas, nesukordinuotas dar.
Įvertinkite komentarą:
Geras (2) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-06-15 19:49
tictac_it
sutemos ... ir šiaip mistiškas laikas, o dar rūkas ...:) bet tekstukas išskubėtas ... ta emocija, tas mistiškumas išreikštas gan nesklandžiai - ir įkyrokas akcentavimas sutemos - rūkas, kur jau ten tas žvaigždes krentančias stebėsi :) ir iš esmės sinonimiški žodžiai suplakti kartu paveikslo drobė ir lakštingalos balsu... atodūsiu tyliu - savotiškas oksimoronas :) ir nors pati idėja simpatiška - komentaras pff ... nesiglaustantis gavosi :) 2
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą