Kai lietus plovė priekinį stiklą,
Medžiai barstė nuo lapų lašus,
Pajutau pavasarį tikrą
Ir stebėjau kaštonus žalius.
Debesys vijosi riedantį „žirgą“
Per vingiuotus miško kelius.
Jie lydėjo kelionę mūs ilgą,
Aplankydami klonius tylius.
Kai nuo ratų taškosi balos,
Pakeliui išsibarsto purslai.
Gamtos dulkės su lietum sparčiai valosi.
Jų ant kelio nebelieka visai...