Tu gali mane palikti. Išnykti taip lyg mes neturėtume bendrų fotografijų. Aš žinau, autobusų grafikas dėl to nesikeis, ir benziną į mašiną pilti teks, o duona neatpigs. Tu gali išplaukti su saule taip lyg aš tau niekada nebūčiau skambinusi naktimis, pavalgius pusryčius ar šiaip, kai norėjau pasikalbėti. Ir nors mano namelis pamažu nustos mojuoti pievoms, nors ir karvės ant lietpalčio nebevalgys žolės lietuje vaikai bėgs į darželį rytais, skambutis mokinius į pamokas kvies. Tu gali užmiršti mane, kaip drugelis užsimiršta prieš mirtį, kaip užsimiršta alkoholikai degtinės stikle, kaip vaikai užsimiršta paruošt namų darbus. Net jeigu aš priverkčiau bliūdus ašarų, numegzčiau tau megztinį iš pienių Tu gi negrįši, O traukinys peroną paliks laiku. Nes taip reikia, Tai pastovumas.
Tau bliūdą priverkti padėtų lietus,
Jei netyčia paliksi lauke per pietus.
Bet ašaros Tau vis tiek nepadės
Išskalbti mintis nuostabios praeities.
Prišauksi vėl meilę prie savo širdies,
Kai pievose baltos ramunės žydės... :)
na, bent jau man, visai neįdomu klausyti mergaitės išpažinties... nebuvo tai jau didelė meilė, jei eilės dedikuotos Šiukšlių Dėžei, ane? Ir kodėl Ateik, jei kalbi apie...Varyk tu nh, ir kuo toliau...Pardon už toookią invaziją į jausmų lauką.
Bliūdas gal savaime nėra vertybė, bet kaip Vėdro brolis turi svorį sociume, ir jei dar būtų paminėtas jų dėdė Ploščius eilėraštukas žavumo neprarastų :) 4
kai kurie įsitikinimai ar teiginiai verčia suabejoti. o šiaip, be gražių įžvalgų pilno teksto yra dar ir pikantiškų žodelių, kaip kad Bliūdas ( čia irgi suabejojau ar mergaitė sugebėtų šitiek prilieti į dubenį ) ), Bliūdas Tapkės tęsinys. Kadangi tai yra tęsinys, ištikimumas pačiai sau, tai tada labai gražu ))