Ko noriu

Atrodo, žinau visas savo
Klaidas ir klystkelius,
Bet negaliu pasakyti,
Ko noriu iš gyvenimo.

Gal esu gyvenimo besotis,
Kaip Mačernis,
O gal noriu neįmanomo,
Net nežinau.

Einu keliu, vedančiu į niekur,
Bet negaliu sustot,
Nors protas sako,, stop“.

Negaliu sustot, nors jėgos,
Tirpte tirpsta manyje,
Nepalikdamos daug vilties.

Ir kol nenugalėtas
Gyvenimo smūgių baisių,
Žygiuosiu savuoju keliu.