Kodėl reikėjo tau išeit
Pavasariui tik prasidėjus
Pražydus medžiams ir gėlėms
Ir neištarus net sudie?
Kam daiginai didžias viltis
Beribės meilės dirvoj?
Širdis manoji išrauta
Tavojoj rankoj kirba.
Jaučiuosi toks nesavas, nelaimingas
Ir peiliai bado man krūtinę
Ir klaikios mintys ilgesingos
Ir vėlei, vėlei neramina.
Žirgai mūs lekia pavėjui
Ir nesvarbu, ką pasakys kiti!
Mūs meilės laužą kūrenu
Beviltiškoj tamsioj nakty.
Ir klaidžioju aš vienas
Nesuprastas, tylus...
Ir kas dabar belieka?
Gal kapas nebylus?...