Trumpučiai

Ten kur bitės basos jodinėja po pievą,
Kur drugeliai steigia fermas, augina ožkas.
Ten kur angelams niekas neperka tapkių,
Ten kur basi jie yra šventesni.
Viskas tekėjo,
skubėjo,
krito,
ne čia,
o ten.
Paslapčia,
Juk iš tikrųjų nieko nebuvo.
Tik neaiškių psichų fantazijose vis dar gyvena Narnijos.
Jie vis dar tikrina spintas rytais, po pietų ir pavalgę vakarienę.
kažkur matau: dainuoja upės,
taip tyliai pravirko mergaitės
iš susižavėjimo
arba kartėlio
Nes ten nieko nėra,
tik laikas.
Truputį tankesnis ir kartais girgždantis tarp dantų.
Gražu buvo žiūrėti į ramunes debesyse,
Gražu buvo nieko nematyt.