Jėzus Kristus ir tryliktasis apaštalas arba Trupinėliai

Alius perka tik pigias cigaretes.
Jis išsitraukia saują baltų ir rudų monetų,
O tada pamažėl jas dėlioja nuo savo delno
Ant sudžiūvusios kiosko šeimininkės rankos,
Išlindusios pro miniatiūrinį langelį į saulės šviesą.

O tada prie jo prieina Jėzus Kristus ir sako:
„Sek paskui mane“

Bet pakviestasis tik papurto galvą,
sugrūda gautą pakelį kišenėn
Ir nusliūkina baltu bažnyčios patvoriu.
---

Aš pirkau cigaretes. Taip, Pranės kioskely.
Tiesiog man baigėsi rūkalai, tad griebiau
Saują centų ir nuėjau nusipirkti.
Ne. Aš...
Mato taupyklė jau buvo sudaužyta,
Aš... Aš tik pasiskolinau.
Nepradėk.
O kas jam duodavo tuos pinigus?
Ak, taip - tu.
Gerai, gana, einu parūkyt.

Žinai, gražus vaizdas iš tavo balkono.
Galėčiau taip stovėti ir rūkyti, kol pabaigsiu pakelį,
Bet tada reikėtų pirkti naują, o pinigų neturiu.
Ateik, nagi, duok tas lūpytes...
Ilona?
Kodėl? Juk tu mano žmona...
Gerai, buvus, bet tai nieko nekeičia.
O kaip Matas?
Aišku, baigsiu dūmą ir išeinu...
Gali nelaukt.

O tau ko reikia?
Juk jau sakiau, kad mum ne pakeliui.
Atstok.

Kaip
      Gražiai
                Smilksta...
---

Man įdomu, ar Jam dar nepabodo
Sekioti paskui kiekvieną prarastą
Ir grįsti jam savo kalbom ir kvietimais.
Juk ant kaktos parašyta, kad su mumis einąs.

Prisimerkit,
Ryškios nakty besidraikančios liepsnos
Gali apakinti.
                  Kaip gražiai smilksta.
Kažin, jiem ten viduje nekaršta?