Dar vakaro dangus netemo,
Su savo klubo draugija
Svajingai prie Šiaulių fontano,
Klausei poetų kėdėje.
Sužvarbusi nuo šiaurės vėjo,
Iš dvaro parko glūdumos,
Nuostabų renginį stebėjai,
Kuris tau teikė šilumos.
Garsams armonikos nutilus,
Kai vėso saulės spinduliai,
Slapta žvalgeisi tu į vyrus
Ir, nusisukus, išėjai...