Mieganti gražuolė

 šis kūrinys dalyvavo konkurse 

Žiūriu į miegančią gražuolę Lietuvą dar kartą.
Kažkaip keistai apsnūdus.
Gal šaltą dušą? Atleisk pajuokavau.
Vis glostau, o gal kavos? Labai norėčiau, kad pastotum.

Tik būk gera nerūstauk.
Tai gali būti paskutinis kartas, vėl snūduriuoji.
Suprantama dabar gi moterys, nuo jų tu nepastosi.
Bet tie, kurie ankščiau bučiavo, prezidentai žadino, juk vyrai buvo.
Tyli. Apie senius tuos, tik nieko, arba labai gerai.
O tai jau ką, su niekuo taip ir... a su Vytautu, su Mindaugu,
Na pasakas tas žinom mintinai.
O tai paskui su kuo?... Vis prievarta, suprantu. Mieloji.



Dabar tave čiūčiuoju. Lopšinę?
Ne, nemiegok,
Į kairę ausį, kažkur ties Kupiškiu kuždu,
Kaip mieganti gražuolė pasakoj prabudo,
Šnibždėdamas žemyn, per kaklą Utenos, per Ukmergę,
Labai jau jaudina mane šita vieta,
Venecijos kaimelis, arterija Neris pulsuoja,
Visai prie Jonavos.
Ė, ė panele, nemiegok, atleisk, čia truputį aš įsiaudrinau su pasakom.
O sesės tavo trys, kaip toj dainoj. Bunda jau...
Užmiršot sesę Prūsiją,
Kurią visi, vis kas netingi, tai vokiečiai, tai rusai,
Jos žemę knisa, o akis atmerki.
Gerai, pasikalbėkim, o broliai tolimi, kurių vardai galūne an, Afganistan,
Jie taip kovos prieš bobą Rusiją ilgai. Stiprybės jiems.
Umom rasiju nepaniat. Prieš moterį kovot, beprasmiška.
Na mes ją žinom, baisiai įkyri mergiotė.
Didelė tokia, kas ją patenkins, todėl ir kabinėjasi prie vyrų.
Vis taviškius viliodavo.



Dabar, mieloji, kai miegi, peršuosi tyliai tau. Žinau girdi.
Gerai, leisk spėsiu, kur bevardis tavo?
Kuris kaimelis tavo pirštas, sužadėtuvių žiedui.
Tai kaimas, mh, užspaudei burną. Tyliu. Paleisk, o Lietuva,
Į visą, į tave susigeriu, į tavo lūpas, kiek žemiau Žagarės.
Ten drėgnos vyšnios sirpsta.