Skinu nuo ryto puokštę po langais,
Renku gražiausias tulpes tau po vieną.
Tikiuosi, dievas man atleis,
Nes jas šienauju iš kaimynų kiemo.
Anksti gėlyną trypiu, nuo šeštos
Ir saulė kyla vis aukščiau.
Žinau, kad tulpės rožių neatstos,
Bet gražesnių už jas dar nemačiau.
Tikiuosi, tu ramiai pabusi,
Kol tau švelnius žodžius kalbu.
Pajusi gaivaus vėjo gūsį
Ir kvapą nuostabių žiedų...