Rašyk
Eilės (78093)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (2)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







- Tai kada ateis mama? – Vėl klausia  Kristutė. 
- Jei darbus baigė, tai turėtų greitai ateiti. – Atsakė Vilmutė.
- O tai kodėl mama taip ilgai dirba? – Vėl teiraujasi mažoji sesutė.
- Todėl, kad ji turi nueiti penkis – šešis kilometrus iki naujosios sodybos, pamelžti karvutes, pašerti ir vėl grįžti, kad parneštų du kibirėlius pieno, - paaiškina jai vyresnėlė.   
- O kodėl tos karvės taip toli? – Zirzia Kristutė.
- Todėl, kad jos ten gyvena. – Atkerta Vilmutė.
- Tai kaip tos karvės nuėjo taip toli? Kodėl jos negrįžta? Jei ateitų čia arčiau, tai mama sugrįžtų greičiau. – Samprotauja Kristutė.
- Na, jos nežino kelio. O mama negali jų visų čia atvesti, nes nebūtų kur joms ganytis.
- Blogai, jei mama nesugrįš... Jau greit bus tamsu, ir gali pasirodyt vagys, o aš jų bijau...
- Nebijok. Eime su Balčiumi pasitikti mamos. Gal ji jau prie Tvaskynės?                                                                                 
Šis šuo visada greta, jis - ištikimas sargas ir geras mergaičių draugas.
Sesutės takeliu pro vešliųjų medžių kamienus pasuko link didžiojo kelio, kuris vedė į rytus, o vakarai visada likdavo už nugaros, už nugaros likdavo ir mažasis šilelis, ir senoji troba, tvartelis su vištide, ir kiti statiniai su šalia esančiomis obelėmis, vyšniomis ar klevais. Mergaitės tikėjosi tuoj pat sutikti grįžtančią mamą, bet joms teko nužygiuoti gal du ar tris kilometrus, kol laukymėje pamatė motiną, tempiančią du kibirus pieno, krypuojančią tai į vieną, tai į kitą vieškelio pusę, tai pastatančią kibirus, tai vėl tuoj juos stveriančią ir žygiuojančią tarsi maršo ritmu. Motina skubėjo, nors suprato, kad mergaitės jau turėtų būti sumigusios po įdomių kelionių po kiemo užkaborius ar miško pakraščius. Ji klydo.
Dvi mažos būtybės ir šuo šmėžavo kelio vingiuose ir tyliai džiaugėsi, išvydusios boluojantį motinos siluetą. Motina nustebo, kodėl gi jos slampinėja vakarėjančiais keliais, juk taip nesaugu, juk jas gali išgąsdinti jei ne žmogus, tai koks nors žvėris, laukinis šuo ar ūkaujanti pelėda, kurie gyvena tankmėse ir viską stebi išsprogdinę akis, tarsi ir laukia kokio paklydėlio... Mergaitės nuščiuvo, išgirdusios mamos pastabas, tačiau toliau šokinėjo viena šalia kitos, o Balčius tai dingdavo miško tankmėje, tai vėl atsidurdavo šalia. Atrodo, kad jam vienam buvo žinomi slapčiausi miško takai ir takeliai, o visi miško žvėrys vengė jo artumos. O Kristutė ir Vilmutė jau pasakojo mamai, kaip šėrė avis, kaip į kaimynų sodą atskrido plėšrusis vanagas, kaip prisirinko uogų, bet apie gautus saldainius nutylėjo, bijojo, kad dar labiau išgąsdintų motiną dėl nelauktųjų vyrų palankumo ir  įteiktų saldumynų. Ši istorija tapo kitos dienos tema. Mat tie patys vyriškiai kitą dieną užsuko į namus, teiravosi kelio, klausinėjo apie dingusius giminaičius, o mama tik pasakojo ir pasakojo negirdėtas gyvenimo istorijas.
Sukant takeliui link namų, mergaitės girdėjo, kaip tankmėje braška sausmedžiai, pučiant vakarų vėjui, kaip į jas žiūri puslankio formos mėnulis, išniręs danguje, o ritmingas ir ramus motinos žingsnis priminė, jog vakaro vėsa gaivina žmogišką kūną ir sielą., priglaudžia mintis ir jausmus, nugramzdina į tylą...
Grįžusios susėdome prie rūsio pylimo, tokio didelio ir žalio kalno, kuris palydi visus išeinančius ir sutinka visus sugrįžusius, o tylusis mėnuo vis žvelgė į mus užjausdamas ir tikėdamas, jog rytoj vėl susitiksime.
           

(Pabaiga)
2012-05-08 15:59
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 7 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-10 00:52
Laukinė Obelis
Nustebau pamačiusi šią dalį. Kažkodėl atrodė, kad trečioji dalis buvo paskutinė...

"...krypuojančią tai į vieną, tai į kitą vieškelio pusę, tai pastatančią kibirus, tai vėl tuoj juos stveriančią ir žygiuojančią tarsi maršo ritmu." tai ji visi krypavo ar žygiavo? Labai prieštaringas vaizdas.

Jei po tiesioginės kalbos toje pačioje eilutėje rašoma autoriaus kalba, ji visada pradedama iš mažosios raidės, net po klaustukų ir šauktukų, o tašką tokiu atveju reikia keisti kableliu.
Turi būti šitaip:
- Tai kada ateis mama? – vėl klausia  Kristutė. 
- Jei darbus baigė, tai turėtų greitai ateiti, – atsakė Vilmutė.

Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-09 18:03
scribitUnum
Paprastumas, nuoseklumas, gyvi dialogai, nors dėstomoji kalba gana dažnai nuklysta į šalį.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą