Rašyk
Eilės (78094)
Fantastika (2304)
Esė (1552)
Proza (10908)
Vaikams (2712)
Slam (73)
English (1198)
Po polsku (369)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 12 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







Uogos į mergaičių indelius krito lėtai, bet jau dengė dugną, o po valandėlės jie jau buvo beveik pilni. Ne tik Vilmutė greit bėrė raudonąsias uogeles į savo didįjį puodelį, bet ir mažoji Kristutė neatsiliko, ji skubiai pririnko stiklinaitę saldžiųjų uogų ir dar keletą saujelių įsimetė į burnelę. Jau galima bėgti namo. O tai dar kokie nepažįstamieji jas čia užklups, ir neaišku, ar jie bus draugiški, nepikti, o gali būti svetimi, nemalonūs dėdės, kuriems rūpi nuskriausti mergaites ar jas paklaidinti... Tai kaip tada grįžti? Ką pagalvos mama? Oi, rūpūs miltai ir jokių pyragų! Juk mama susijaudinusi imtų verkti, eitų ieškoti, klaidžiotų po tamsųjį mišką, kviestųsi kaimynus į pagalbą... Tokią žiaurią nelaimę įsivaizdavo Vilmutė ir žinojo, kad tada jau geruoju nesibaigs... O suradusi jas mama tikrai išbartų, kam nesiklausę išėjo iš namų, kam nusibeldė į tą pamiškę, kam užsimanė tų uogų, ir kokie raguotieji ten jas nunešė... Šiurpios mintys kirbėjo mergaitės galvoje, o vaizduotė kūrė tragiškas vizijas. Jau ir saulė ėmė slėptis po didžiųjų medžių viršūnėmis. Mergaitės dar kelias uogas įmeta į burnelę, dar kelias į puodelį ir skuodžia namo.
Štai ir miško keliukas. Priešais du vyrai artėja. Vilmutės širdelė ima greitai plakti. Ji bando atspėti, iš kur jiedu čia pasirodė, kokie vėjai juos čia atpūtė. Gal jie eina pas kaimyną Jurgį, o gal į gretimą kaimą pas Budzius. Tuo metu vyrai jau visai šalia, o ūsuotasis paklausia:
- Kaip sekasi uogauti?
- Gerai, – atsakė Vilmutė.
- Ar skanios uogos? – vėl klausia vyriškis.
- Taip. – Patvirtino abi mergaitės.
- Tai jau pririnkote pilną puodelį? – toliau klausinėja praeivis.
- Beveik. – Atsakydama palinksėjo galva Vilmutė.
Vyras priėjo... Mergaitės sustingo iš baimės ir stovėjo kaip įbestos. Ūsuotasis padavė po du saldainius ir nuėjo. Vilmutė apsidžiaugė, išgąstis išgaravo, bet saldainių nevalgė ir sesutei liepė nevalgyti, nes neaišku, ar tai tikri saldainiai... Gal jie nevalgomi?
Saulė jau slinko medžių šakomis, dar nebuvo tamsu, bet miško takeliuose jau buvo nyku. Vakarėjo. Vilmutė paliko keliuką ir pro liepų liemenis pasuko namo, ragindama Kristutę paskubėti. O štai jau ir didysis kelias. Ir namai jau už kelių pušų, už parimusių alksnių kuopos, už išsikerojusių lazdynų ir karklynų. Štai matyti samanotas namo stogas, šuo Balčius bėginėja pamiške, pasitinka mergaites ir bidzena drauge.
Mergaitės vėl kieme, vėl prie durų slenksčio. Mamos dar nėra.
- Gal mama jau netoli? – klausia Kristutė vyresniosios.
- Nežinau. – Atsakė Vilmutė.
- Tai kada ji grįš? – neatstoja mažoji.
- Kai baigs darbą ten už Mitabynės, kai pamelš karves, kai jas pašers, tai tada ir grįš. Ar aišku? – klausia Vilmutė.
- Aišku... – atsakė sesutė. Mergaitės atsigėrė vandens, virtuvės lentynose pasieškojo cukraus, spintelėje rado batono ir sviesto dubenį. Uogautojos dar pasivaišino žemuogėmis ir išsiruošė į mamos sutikimo šventę.
2012-04-27 16:22
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-03 12:43
legionas
Rašote sau, bet ne skaitytojui. Kūrinys pateiktas kaip pabandymui. Valdote kalbą, kuriate istoriją, bet kurkite nesižvalgydama praeitin, kurkite intriguojančią, kvapą gniaužiančią istoriją. Jums pavyks.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-04-28 09:35
Video
Mane nuvedė kažkur atgal į vaikystę, pasijutau smagiai gamtos prieglobstyje. Suvirpino sielą Jūsų kūrinėlis. Ačiū autorei.
Įvertinkite komentarą:
Geras (1) Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-04-27 16:59
Laukinė Obelis
Tas saldainių įteikimas - pati kūrinio kulminacija, tik labai gaila, kad autorė šitaip negailestingai akimirką sudaužo, neleisdama mergaitėms saldainio paragauti. O galėjo juk atsikąsti, bent vieną dviese pasidalinti, o antrą mamai parnešti.
Mintys apie blogus žmones, jei jau autorei atrodo, kad tikrai reikalingos, manau, atsiranda nemotyvuotai, geriau jas įterpti tada, kai mergaitės jau pamato vyrus. Tada būtų natūraliau.
Ir dar, prie bendro kūrinio žodyno visiškai nedera "raguotieji" ir "Oi, rūpūs miltai ir jokių pyragų!".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą