Tada, kai švinta aukso žaros,
Vilkai mano žaizdų laižyt atsėlina...
Taip tyliai net nekaukdami,
Kad neišgirstum, nemedžiotum...
Sapnų gaudyklėse košmarai raitosi,
Ir tu raitaisi guolyje.
Bejėgis, kailį nusinėręs...
Lyg dugno mintyse nunėręs,
Suspaudęs kumštyje iltis ir runas,
Meldiesi vėjams ir perkūnams
O nubudęs bučiuoji man kaktą .
Palikdamas ant patalų
Sudrėkusį laukinį kvapą...