Motinai

Pražydusį jazminą po langu
ir rūtų darželį prie gonkų
tą jausmą nuostabiai brangų
neša saulė, mėnulis ant rankų.

Neužžels Tavo gyslų upeliai,
nenusvirs Tavo gelsvosios kasos,
apkabins Tave darbštūs sūneliai
ir dukrelės atbėgs, kad ir basos.

Sukasi vėjų verpetai
ir bangų mūša į krantą,
parašyti amžių sonetai
širdyje vietą suranda.