Klevų sula

Tiesiu tau savo ranką,
Kviečiu prie sraunios upės,
Ledai ten iškoriję
Jau sprogsta, yra, grumias.

Pavasaris juos gena
Nuo ištakų į priekį.
Nepasislėps nuo saulės
Jie net marias pasiekę.

Nukaksim, kur lazdynai
Riešutėlius užmezgę,
Kur blindės sužydėję,
Sakmes papieviams rezga.

Braidysim po dirvonus,
Ten smilgos senos lūžta,
O vyturiai pakilę
Sau renka vietą gūžtai.

Taršys vėjelis plaukus,
Pabalusius lyg ievos.
Klajosim po Gimtinę
Takais, laukais ir pievom.

Stebėsim atbudimą
Gamtos pavasarinės,
Gurkšnosim klevų sulą
Tiesiogiai iš puodynės.

2012-03-30