Eldorado ir kiti vaiduokliai

Tik tiek,
Švelniųjų sagoje vandens
Ir lobių, vis dar glūdinčių po žemėm.
O tu lopšy, mažytis dar,
Nors metų tiek, na kiek tų metų?
Lopšinėmis pagirdyti sapnai,
Nuo žemės bundančios greitėja,
Tik sukas kadrai, sukasi lėtai,
Tie patys, kuriuose aptikom fėjas.
Aptikome žodžius, rankas,
Ir nuotraukoj sustojome į gretą,
Vaiduokliai, giminės ir mes –
Lyg jonvabaliai paukščių tako.