Lietus

Lietus nuplovė giedrą dangų,
Ašaras nuplovė nuo veidų.
Kurios teka mano kūnu,
Krinta iš pilkųjų debesų.

Žiūriu į dangų ir liūdžiu,
Matau krentančius lašus
Žvelgiu į stovinčius medžius,
Jie nenori dar pabust.

Mėgstu aš dainuoti lietuje,
Bėgioti basas, kaip beprotis
Mėgstu aš klajoti laukuose,
Bet kam laimę man sekioti?

Balsas iš dangaus išnyra,
Griausmas didis ten gyvuoja
Akys visos į dangų kyla,
Kas pyktai ten mums grūmoja?

Laukiu kol nustos lietutis lyti,
Kai saulė nesislėps už debesų,
Kai lašeliai į dangų pasiruoš pakilti,
Ir pavirs vėl debesiu didžiu.