Gyvybiška

Lig pat gerklų įkvėptas oras
kurį ką tik iškvėpė kelio akmuo
pamaitina ir tarsi gyvą
vėl pastato ant slenksčio namų.

Ant plačių pievų sumigę
samanų spalvos žolės po saulės gaisa
kviečia klauptis ant žemės ir jausti
kur gyvena Žemynos dvasia.

Debesų kilimai žvitriai srūva
vakarop link pulsuojančio patalo
Ir mane kažin kas šaukia
susisukt į eglutės kankorėžį.

Taip jau dvidešimt mano alsavimų
Lyg skambių gegutės kukavimų
Po pušim, ar po žemuogės ašara
įsirašė į mano gyvenimą.