Tu,
Sėdim dviese,
arbatos puodelis,
išduoda šiluma.
ar rytas?
ar vakaras?
visai nesvarbu.
svarbu
tik erdvė kurioje
kažkada
gėre arbatą
patinas
su patele.
jeigu jau diskutuojate apie mano eilerastuka.tai patele ir patinas yra niekas kita kaip parodymas kas gere ta arbata.mes gi irgi prie zinduoliu.ma nebent kas norsprie gelyciu ir vabzdziu.
poezija kvepia kiču, kada būna per daug mažybinių žodelių ir šiaip apsiseiliojimų, o čia dar ne visiškai tas atvejis :) Na, o eiliukas lieka eiliuku su savo patinais ir patelėm, taigi palieku jus ramybėj
o ir aš Panytėlei pritariu..."aušra..rasos lašai ant tavo blakstienu.. kodėl kodėl..vejelis švelniai kužda.." kvepia ne poezija o kiču... kitas kraštutinumas...
Dabar jau aišku, kas tie patinai ir patelės :)) (o koshytei dar karta linkėjimai). Panytėle, tu teisi dėl to įžvelgimo, tik šitas eiliukas ne tas atvejis. Šiaip pritariu tau.
O poezija kas? aušra..rasos lašai ant tavo blakstienu.. kodėl kodėl..vejelis švelniai kužda.. Įžvelgti poeziją ten, kur ji mažiausiai matoma - irgi menas.
man patiko butent eilerascio pabaiga. ir visai nenusisvaigo. svaigsta cia tik visokios gelytes... :)
sis eiliukas yra pribloshkentis ir izeidziantis bet taip juk buna. ir zmones buna patinais ir patelemis. ypac ryte po gaivaliskos nakties...
labai keistas eileraschio ritmas... =) ir.. nznou ar apsidzhiaugchiau, jeij mane kas patele vadintu..jau geriau 'eee, mergina!!'..bet chia skonio reikalas =)