Rašyk
Eilės (72037)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 9 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Diplominis per vieną dieną


Vis dėlto man reinkarnacija šioje gyvybės formoje, t. y. žmoguje, labai įdomi, idijotizmas beribis. Dėl to, gyvenimas - neliūdnas. Nėra kada nuobodžiauti, visas laikas išeina savo riboto proto pasekmėms tvarkyti. O kai susitvrakai ir atrodo laiko turi kažką naudingo nuveikti ne kitiems, sau. Ką tada darai? Į futbola eini? Išmintingiausias tavo pasirinkimas čempionų lyga? Sąmonės slopinimas bare? Čia tik švelniausi išminties pasireiškimai, nors tiesa, baras - tai išimtis, jis veiklos suteikia ir kitai dienai. Visą savaitę lauki penktadienio, kad galėtum bent vieną kitą tūkstantį neuronų nužudyti ir gerdamas pirmą bokalą jautiesi į rojų papuolęs, bet sekančią dieną pagirių košmaruose keiki save ir meluoji, kad taip nebedarysi. Ir viskas čia normalu, bet įdomiausia tai, kad žmogus visą savaitę laukia akimirkos kada galės pakenkti sau. Štai kas žmogų daro žmogumi, štai kas jį išskiria iš visų kitų rūšių - savęs naikinimas. Tai polinkis pasireiškiantis įvairių įvairiausiais būdais: nuo valgymo iki bemiegių naktų prieš sesiją. Ir visa tai tik dėl vienos priežasties, save naikinti gali tik ta gyvybės forma, kuri gali nepaklusti instinktams. Kitu atveju instinktai neleistų to daryti. Štai ką šlovina visi išminčiai, savo rūšies viršumą prieš primatus gyvenančius pagal instinktus. Ir mums skelbia per visokias senas knygas \'negyvenktie pagal kūną\', o mes ir negyvename, visa mūsų kasdienybė patvirtina pergalę prieš instinktus. Vien \'bomžai\' kokių pasiekimų čia turi. Todėl turėdamas tik vieną dieną diplominiam parašyti aš suvokiu, kad tokioje padėtyje galėjau atsidurti tik dėl to, kad priklausau aukštesnei gyvybės formai. Smagu būti protu.



Kai atrandi save

Dažniausiai tai būna ryte, kai tik atsikeli. Svarbiausia neprisiminti kas esi, nes jei prisiminsi, iškart save prarasi. Tapsi tuo, kuo buvai vakar. Kartais tai pavyksta, bet retai. Užvakar pavyko. Aš atsikėliau, viskas buvo įdomu. Paklausiau šalia gulinčio žmogaus, kodėl mes gulime kartu? Į ką ji atsakė \'Leisk man miegoti\', tada aš paklausiau \'Kas aš toks, kad turėčiau kažką leisti? \' žiūrėjau į tą žmogų, supratau, kad jis kalbėtis nenori. Už durų išgirdau beldimą į kitas duris. Balsas tarė \'Ar galima? \' kažkas atsakė \'Ne\', turbūt čia įprasta prieš einant pro uždarytas duris pasibelsti. Pradėjau belsti ir aš, nes norėjau į tualetą. Gulintis žmogus piktai ištarė \'Tyliau\'. Pasimečiau. Vienur beldžia ir iš intonacijos suprantu, kad tai mandagumo forma, o čia beldimas iššaukia nepasitenkinimą. Turbūt visiems neįtiksi. Nutariau įtikti gulinčiam žmogui, jam jaučiu kažką subtilaus. Už durų kitas pasaulis. Išeinu, bet negirdimai gulinčiam žmogui pažadu grįžti. Už durų pamatau pažįstamą veidą, šūdas, aš vėl prisiminiau kas esu.
2012-04-04 15:44
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 4 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-05-05 03:49
Le Hawk
Geros mintys apie savęs naikinimą, tikrai neblogai pataikyta. Bet antros dalies moralas man "nedašuto".
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-04-09 22:21
_NR _OS
Kiekvienam tas PROTO BALSAS prabyla skirtingomis aplinkybėmis ir skirtingu laiku, o kai kam niekad... man nekiltu ranka duoti žvaigždutės vien už tam tikrus vartojamus išsireiškimus, o tekstas yra pilstymas iš tuščio į kiaurą, bet gal viskam savas laikas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-04-08 02:17
Jaunas žmogus
mano lengva savasties skraiste pamojus pries akis keturis tuzus pamaciau ir ruskana barzdocio veida kuris sake:
- zinai, tu esi ir tiek, todel gyvenk kaip paskutinis gyvas zemeje ir tada pateksi ten kur dar nesapnavai.
kas per velnias pagalvojau ir tada sumojau kad visa tai grynu gryniausia nesamone. tada dar supratau kad procesas, tas antgamtiskumo prislopintas barjeras musu neiveiks, o mes liksime laisves karalysteje nenugaleti... vardan svento ir siauro, lupk kol jaunas, o tada mirk ir mirk ir mirk... bet ne, butu per daug, o kas daug, tas nesveika... ir vel konvencionalizmas
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-04-06 10:57
Juodvarnė
Šiuos fragmentus, ypač antrąjį, labiau vertinčiau kaip potencialius juodraščius, bet dar ne visai esė. Taip pat iškilo klausimas: kodėl tiesioginei kalbai pažymėti vartojami tokie keisti skyrybos ženklai? Taip pat ne idijotizmas, o idiotizmas. O ir su pirmojo pamąstymo logika nebūčiau linkusi sutikti. Nejau tikrai apsileidimas yra nepaklusimas instinktui? Galbūt tokio pobūdžio sąvęs naikinimas yra tik tinginystės išdava? Tingime, o paskui, kadangi nenorime prarasti esamos socialinės padėties ar trokštame ją pagerinti, susizgrimbame ir pasiryžtame save pakankinti tam, kad paskui vėl galėtumėme tingėti? 

Trys
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą