miego

2012 03 29
Sūpuok mėnulį prieš mingant –
Jis daigas svajonių slaptų.

Įsispyręs koja į luoto galą
Vienairkliu darbuojos šiąnakt.
Dangus be žvaigždžių.
Kas nupasakos kelią?

Įsitempęs...
Kad galėtumėt išgirsti
Net pokšinčius lynus,  jei burlaivis būčiau per
Audrą; tavaisiais plaukais
It rūkas slenku.

Net atspindžių tų auksinių, kuriuos
Jonvabaliai meta žolėj nematyt, tad pats
Mažiausią žiburį savo krūtinėj nešu.

Keičiu bangų diapazoną,
Bandau susivokt kas esu.

Jei pavarkčiau ieškot
Iškelk rankas balto patalo upėj,
Kad galėčiau priglust nejučiom
Nesudrumsčiant tavo ramybės.

Ir tą švyturį tavo akių