Lietus

Kokie gražūs lašeliai,
tarytum mažučiukai kristalėliai barbena,
barbena...
ir niekaip negali pasiekti sielos gelmių.
Kur kaip koks šūvis iš pasalų,
išslenka mirtinas atodūsis...

Kokie gražūs spindulėliai,
tarytum laimės žiburiai-apakina pačią dūšią,
kurios niekas negali pasiekt.
Tik vienintelė laimė randa kelią,
patį tiesiausią, trumpiausią-per sąžinę...

O kokia...
KOKIA graži laimė, jos neaprėpiami toliai,
jos nepralaužiama tvirtybės ir meilės siena.
-O laime....