Tie gintariniai akmenys
sugrįžo iš vaikystės.
Tiksliau -
iš tėvo aižytu delnų.
Lyg pasimetę šunys,
jie klaidžiojo pavėsy,
ieškojo, lauke, staugė, -
prie nakčiai durų atvertų...
Trupėjo gintariniai akmenys
ir džiūvo vaiko ašaros;
Nuo rudeninio vėjo
gūžės šunys išdidžiai.
Tylėjo varpas, prie namu iškeltas.
Užsnūdo pasimetę šunys -
Ant tėvo ištiestų delnų.


Dali .




