Pavasarėja

Pro plyšelį miglų
Tvinksi pulsas bundančios upės, -
Žaluma ir žiedais,
Tarp delnų slysta varvančios dienos.
Lyg matau, lyg jaučiu,
Mano angelas ūkanoj supas,
Kai nuo ryto gaivos
Drugeliu prasiskleidžia blakstienos.


Man gražu pažiūrėt,
Kaip pakrantėje supasi rūkas,
Žvilgsnio plūdė nuslysta
Vešlia sidabruota žole...
Suliepsnojo į rytus
Ankstyvas saulėtekio rūbas,
Išsigandus žiema,
Nusivijo žingsnius ristele.


Paukščio plunksna žymiu
Savo pėdas ant tvinstančio kranto, -
Apsikloję šalna,
Ten dėmėti šešėliai dar miega.
Springdama vilnimi,
Upė uoliai krantą išlanksto,
Sodai tinsta žiedais,
Ir atodūsiais mūsų nubėga.