Rašyk
Eilės (81159)
Fantastika (2610)
Esė (1676)
Proza (11346)
Vaikams (2775)
Slam (94)
English (1234)
Po polsku (384)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 33 (0)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Twitter







*
Prašom, užeiki. Mano kambaryje auga vyšnia. Kaip tik pavasaris ir ant grindų krenta balti jos žiedai. Tikriausiai jau dabar užuodi, kaip jie pamišusiai kvepia. Uždarysime visus langus ir kvapas niekur neišsisklaidys. Tau tikrai patiks. Prašom, sėskis po medžiu.

*
Atsisėdai. Išties, kambarys ankštokas. Viršutinės medžio šakos jau remiasi į lubas. Tu ką tik šitai pastebėjai ir įtariai suraukei antakius. Atsiprašau. Tiesiog dabar persodinta į laukinę dirvą, ji žūtų. O be to prisirišau prie jos. Juk be šio medžio kambarys atrodytų tuščias. Nepatikliai atsidusai. Žiūri man į akis. Vis dar žiūri. Kartą namo parsinešiau saują laukinių vyšnių. Kauliukus išdžiovinau. Vienas tikriausiai pakrito po kilimu ir sudygo. Jis pats sudygo. Aš nė rankos nepajudinau. Tu netiki. Ne gana to, atsišliejai į vėsią kambario sieną ir susimąstei, ką čia vis dėlto veiki. Vakarėjo – aiškiai buvo matyti lange. Ir tada mano vyšnioje pasigirdo žvirbliškas čirškėjimas. Žiūrėjai į mane taip, tarsi būčiau mažų mažiausiai vagis. O daugių daugiausia...

*
Sėdime. Tavo plaukuose atsispindi palengva raustanti saulė. Aplink mūsų galvas sūkuriuoja žiedeliai. Rodos, mano kambaryje neveikia žemės trauka. Pagaliau šypteli. Sakai, kad čia – beveik kaip danguj. O aš tyliu. Man patinka, kai Tu nebenori namo. Vadinasi, jau greitai būsime draugai.

*
Vadinasi, jau greitai galėsime žaisti. Žmonėms juk patinka žaisti slėpynes. Užsimerkti ir skaičiuoti iki dešimties. Vienas, du, trys, nekantrauti, keturi, penki, tramdyti savo smalsumą, šeši, septyni, tarsi netyčia pramerkti dešinę akį, aštuoni, devyni, spintoje, tarp drabužių, dešimt. Tu tikrai slėptumeis senoje spintoje, kuri girgžda ir kvepia šimtamečiais sakais, kurioje aklina tamsa ir tik kur ne kur kaip žvaigždės šviečia mažos kinivarpų išgręžtos skylutės. Susiriestum pačiame kamputyje, ant sudūlėjusios močiutės skaros, ir nė nepastebėtum, kaip sulig kiekvienu skaičiumi vis smarkiau drėksta Tavo delnai, kaip sulig kiekvienu skaičiumi Tu mažėji, traukiesi į grūdelį, mažą mažytį žmogeliuką ir tik va – sulig dešimt dingsti be menkiausio garselio. Pagalvotum, kad oho čia tai bent pasislėpei ir tik, kai visais syvais nebeįstengtum atsirasti... Tavo rausva burnytė pradėtų šnabždėti nervingą maldą, kurią Tu kartoji visada, kai prisižaidi. Vadinasi, eičiau Tavęs ieškoti.

*
Vis dar sėdime. Prieblandoje sunku įžvelgti Tavo veidą. Nematau, ką galvoji. Ar girdi? Vyšnia pradėjo kvėpuoti. Priglausk ausį prie kamieno ir išgirsi jos tykų alsavimą, ir išgirsi rimstantį jos širdies plakimą, minčių dūzgimą. Tu priglaudi ausį. Ir išgirsti. Ir tik vėliau, gerokai vėliau, supranti, kad girdi savo paties alsavimą, savo širdies plakimą, savo minčių nepaliaujamą dūzgimą. Ir net nusijuoki. Mažu juoku. Nes vyšnios juk kvėpuoja visiškai kitaip.

*
Tu kvėpuoji taip, lyg ko ilgėtumeis. Iš visos savo kumščio didumo širdies ilgėtumeis. Sakau, o Tu  nesirūpink. Kai temsta, visada šitaip žmogui nutinka. Būtent – jis pradeda ilgėtis Kažko, ko gal nė karto per savo gyvenimą nėra matęs. Sakai, kad aš klystu, sakai, kad Tavo viduje yra kažkas ne taip, kaip pas kitus žmones, o kažkaip kitaip. Tavo balsas trūkčioja nuo kūkčiojimo. Tavo pėdos panyra į mėlyną ašarų balutę ir gali būti, kad mus ištinka sunkiausia naktis. Naktis, kai nužydi vyšnios ir baigiasi pavasaris. Ilgesio ilgėjimasis.

*
Sakau, miegoki. Miegas numarina ilgesį. Miegokimiegoki. Paniūniuosiu Tau japonišką lopšinę. Paniūniuosiu paniūniuosiu – lėtėja Tavo mirksėjimas – niūniuosiu – lėtėja Tavo – niuosiu – judesiai – tyliausią pasaulyje – kartu su lėtėjančiu širdies ritmu lėtėja Tavo laikas – japonišką lopšinę. Praveriu langą ir dvelktėli mėtomis, kaštonų žiedais, dar kažkuo netikru. Alpulys. Tu instinktyviai susirangai į negimusį kūdikį įsčiose, o gal į besimeldžiantį musulmoną. Vaikeli, Tavo delnai pasidaro stingūs, vaikeli, veidas pavirsta į veidelį. Ir tik – mik vaikeli – kai Tu kalbiesi su kažkuo apie slapčiausius savo dalykus, vos vos virpčioja Tavo lūpų kampučiai, ir tik, kai Tu skrendi, vaikeli, vos vos krūpčioja Tavo pečiai, ir tik kai viskas dingsta, Tavo pirštai vos vos nervingai  sujuda, lyg bandydami viską sugauti. Esi be galo toli, ne čia ir ne kosmose, dar toliau – esi savyje, vaikeli.

*
Šito buvo galima tikėtis. Bet vis tiek – Netikėtai Tavo pilve prisiveisė drugių. Naktinių prieblandos plazdėjimų. Iškart pabudai, kai jie visi ėmė blaškytis norėdami ištrūkti į orą. Užsikrėtei paslaptimi. Netyčia. Jausmas panašus į kutenimą. Plonučiai sparneliai, besiplakantys į pilvo sieneles. Tik nesinori juoktis. Daugiau išvis nebesinori juoktis, nes supranti, kad rimtai susirgai liga, nuo kurios suaugama. Sakau – nemirsi. Gyvensi dar bent penkiasdešimt metų. Mirs drugiai. Ir vėl prisiveis. O tu tik didėsi, didėsi, taip, iki pat dangaus didėsi. Plaukai įsielektrins nuo debesų – pražilsi. Prašai patylėti. Tau be galo prisireikia tylos. Sakai, kad ir be manęs viską supranti. O dabar reikia kvėpuoti ir valgyti, valgyti ir kvėpuoti, didėti didėti, nors ir kaip besinorėtų likti vis to pat sėklos dydžio. Ir tada išėjai, kad ir nebuvo, kur eiti.

*
Kai išėjai. Kai susirpo raudonos vyšnios ir viena po kitos pradėjo kristi ant grindų. Kai pajuodavo nevalgomos. Kai rudenį išskrido žvirblelis. Kai jau atsitiko viskas, kas galėjo atsitikti. Mes vėl susitikome. Susitikome vėl ir vėl tą patį kartą.
2012-03-15 20:53
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 3 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2012-03-19 16:57
Lapkričio
Man patiko vyšnia. Jos atgijimas. Labai mėgstu vaismedžių žydėjimą :) gražus pateikimas :) aišku visada norint galima kabinėtis, tik šįkart man nesinori. 3 nuo manęs
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-03-16 15:40
Pienių Bitė
Savitas, tema įdomi, tačiau trūksta jungiamosios medžiagos kaip begemotas paminėjo :) Sėkmės :)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2012-03-16 15:34
begemotas_
padrikai. jei be žvaigždučių ir su trupučiu jungiamos medžiagos būtų konstruktyviau.
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą